Architekturfuhrer Vilnius

Dvidešimtojo ir dvidešimt pirmojo amžiaus pradžios Vilniaus architektūra varijuoja nuo moderniosios iki aukštųjų technologijų ir atspindi architektūrinių tendencijų ir politinės situacijos kaitą, kuri vyko mieste šiuo laikotapiu.
Dvidešimtojo amžiaus saulėlydyje elegantiškas centrinės Europos secesijos stilius vis dar buvo populiarus. Vėliau architektūra vystėsi į 1920-ųjų ir 1930-ųjų tarpukario modernizmą, o po Antrojo pasau- linio karo persimetė į kontraversišką sovietų primestą neoklasicizmą. Kai penktojo dešimtmečio viduryje „totalitarinė“ architektūra buvo oficialiai pasmerkta, suklestėjo, ypač dėl augančios miesto gyventojų populiacijos statomuose naujuose gyvenamuosiuose rajonuose, pokario modernizmas. Sovietmečio pabaigoje miesto centre išdygo daugybė vėlyvojo modernizmo stiliaus visuomeninių pastatų.
Po nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, kartu su ekonominiais ir visuomeniniais pokyčiais, Vilnius patyrė urbanizacijos bangą. Vėl buvo pradėti statyti nuosavi gyvenamieji namai, pripildydami miesto erdvę, o įspūdingas plieno ir stiklo miesto centras įsikūrė dešiniajame Neries krante.

----------
An der Schwelle zwischen Mittel- und Osteuropa vermischen sich in Vilnius seit Jahrhunderten die Traditionen und Kulturen vieler Völker. Die wechselvolle Geschichte spiegelt sich auch im Stadtbild wider: Neben einem reichen architektonischen Erbe finden sich hier alle Stilrichtungen der jüngeren und jüngsten Architekturgeschichte. Ungeachtet der wechselnden politischen Verhältnisse waren die in Vilnius bauenden Architekten stets bestrebt, eine eigene, litauische Baukunst zu schaffen, indem sie traditionelle Motive mit internationalen Einflüssen verbanden. Dieser Architekturführer ist der Baukunst ab 1900 gewidmet: Zusammengestellt von einem Expertenteam aus Architekten und Stadthistorikern, werden über 230 Bauten und Projekte vorgestellt – reizvolle Jugendstilvillen, Bauwerke der klassischen Moderne und des Funktionalismus, Gebäude der Sowjetzeit vom Sozialistischen Klassizismus bis hin zum seriellen Plattenbau, spät- und postmoderne Experimente sowie die jüngsten Zeugnisse des Baubooms seit der Erlangung der Unabhängigkeit Litauens 1990.